Greta Šmaižytė: Artes Liberales idėjų panaikinimas – žingsnis atgal

Pastaruoju metu visuomenėje sklando įvairios kalbos dėl veiksmų, siekiant optimizuoti aukštųjų mokyklų tinklą Lietuvoje. Pirma buvo kalbama apie individualių universitetų iniciatyvas, vėliau pradėjo aiškiau girdėtis ir šalies vadovų pasisakymai apie būtiną pertvarką. Konsolidacijos idėją visada palaikiau. Norint gerinti siūlomų studijų programų kokybę yra būtina mažinti aukštųjų mokyklų skaičių Lietuvoje. Mūsų – Vytauto Didžiojo – universitetas pirmasis parodė iniciatyvą, siekdamas susijungti su Lietuvos Edukologijos universitetu. Tačiau dabartinis  Švietimo ir mokslo ministerijos bei vyriausybės siekis optimizuoti sistemą skubos tvarka kelia daug klausimų. Svarbiausi iš jų – kas nutiks su mūsų Alma Mater ir kokį universitetą mes baigsime?

Ministerijos sudaryta darbo grupė, neatsižvelgdama į jau pradėtus universitetų jungimosi veiksmus, pateikė savas išvadas, kaip turi atrodyti aukštųjų mokyklų tinklas Lietuvoje. Tuose planuose Vytauto Didžiojo universiteto nebelieka. Jis yra prijungiamas prie naujai sukurto Kauno universiteto. Valdžios atstovai, paviešinę tokį priimtą rezultatą, visuomenei nepateikia jokių paaiškinimų, kodėl buvo pasirinktas būtent toks variantas. Iš kur atsirado Kauno universitetas?  Kuo šis planas yra naudingas Lietuvai? Kaip bus vykdoma ši reforma? Sunku patikėti, kad atsakingos institucijos, nulemsiančios mūsų visų studentų likimą, nėra linkusios atsakyti į šiuos klausimus. Nors ir yra organizuojamos diskusijos, valdžios atstovai kartoja tik tai, kas jau yra pateikta jų darbo išvadose – Kauno universitetas.

Vytauto Didžiojo universiteto, turinčio gilias tradicijas ir Artes Liberales principus, išnykimas yra nelogiškas ir nepamatuotas. Esame vienintelis valstybinis universitetas Lietuvoje, kuriame studentai yra ugdomi pagal laisvųjų menų tradicijas. Šviesios atminties profesorius Leonidas Donskis yra pasakęs, kad universiteto misija yra ne gaminti pigią darbo jėgą, o apmąstyti visuomenę, socialinius ir politinius pamatus bei dabartį ir ateitį. Būtent dėl to universiteto ir Artes Liberales idėjų panaikinimas būtų didžiulis žingsnis Lietuvai atgal. Mano studijos yra nukreiptos į karjerą ir jos perspektyvas, todėl žinau, kad stiprūs darbdaviai ieško tokių darbuotojų, kurie būtų ne tik savo sričių profesionalai, tačiau turėtų ir platesnį išsilavinimą bei suvokimą apie pasaulį ir visuomenėje vykstančius procesus.

Studentai nėra įrankiai, kažkokios priemonės ar daiktai, kuriuos galima perkėlinėti iš vieno universiteto į kitą bei vykdyti reformas, visiškai neatsižvelgiant į jų nuomonę, tinkamai neinformuojant apie visus vykstančius procesus. Matydama neobjektyvų ir šališką institucijų darbą, viešą nusistatymą prieš Vytauto Didžiojo universitetą, kviečiu savo Alma Mater studentus ir visą bendruomenę į gegužės 16 d., antradienį, 16:30 organizuojamą VDU bendruomenės susitikimą Didžiojoje salėje, kurio metu galėsime pasikalbėti ir aptarti dabartinę universiteto situaciją bei vykstantį konsolidacijos procesą.

Valstybinis studijų fondas skelbia paskolų prašymų-anketų teikimo pradžią

Valstybinis studijų fondas (toliau – Fondas) skelbia valstybės remiamų paskolų studijų kainai sumokėti, gyvenimo išlaidoms ir dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis pavasario semestrą gauti prašymų-anketų teikimo pradžią – 2017 m. kovo 13 d. (8 val.), pabaigą – 2017 m. balandžio 7 d. (15 val.).

Studentai, norintys gauti valstybės remiamą paskolą galės pateikti elektroninius prašymus-anketas adresu https://studentai.vsf.lt/studentai/.

Pavasario semestrą studentams bus teikiamos šios valstybės remiamos paskolos:

  • paskolos studijų kainai sumokėti. Šios paskolos suma per metus negali viršyti studento mokamos metinės studijų kainos ar jos dalies;
  • paskolos gyvenimo išlaidoms (iki 950 Eur);
  • paskolos dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis (iki 2 280 Eur per metus).

Teisę gauti valstybės remiamas paskolas turi aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos, vientisųjų studijų, antrosios pakopos, trečiosios pakopos studentai, taip pat studentai, studijuojantys pagal laipsnio nesuteikiančias studijų programas.

Paskolos gavėjo bendra per visas studijas gautų paskolų suma, neįskaitant palūkanų, negali būti didesnė nei 14 630 Eur. Studentai norintys gauti paskolą studijų kainai, kurie jau pasiekė šį limitą, gali raštu kreiptis į Fondą dėl jo padidinimo. Su prašymu Fondui būtina pateikti aukštosios mokyklos pažymą apie studijų rezultatus bei studento mokamą kainą už studijas. Prašymai dėl limito didinimo turi būti pateikti iki prašymų-anketų priėmimo termino pabaigos.

Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams 2017 m. pavasario semestrą bus teikiamos ir valstybės paskolos studijų įmokai sumokėti. Šias paskolas gali gauti studentai, iki 2009 m. įstoję į valstybės dalinai finansuojamas studijų vietas.

Planuojama, kad studentų, kuriems siūloma sudaryti paskolų sutartis, sąrašai bus paskelbti 2017 m. balandžio 27 d.

Mūsų tinklalapyje rasite daugiau informacijos apie valstybės remiamas paskolas.

Šalies ateitis prasideda klasėje! Mums rūpi, kokia ji bus. O tau?

Jau vyksta 2017 m. atranka į programos „Renkuosi mokyti!“ mokytojus. Priimk iššūkį – tapk pokyčiu mokykloje! Užpildyk atrankos anketą iki 2017 m. vasario 27 d. arba pasidalink šia žinia.

Prisijunk prie jaunų, iniciatyvių žmonių bendruomenės, kurioje yra vertinamas kūrybiškumas, entuziazmas ir profesionalumas.

„Atsimenu Baltijos Kelią. Atsimenu, kad išvažiavome anksti ryte, kokios didelės spūstys buvo, kokie visi buvo susijaudinę ir ryžtingi. Vėliau tokių intensyvių jausmų ir tokio stipraus ryžto VEIKTI niekada nebemačiau. Man „Renkuosi mokyti!“ yra galimybė vėl išgyventi visus tuos jausmus ir dar daugiau. Tai galimybė, užuot pasyviai stebėjus, atsistoti, išeiti iš bejėgės aukos vaidmens ir keisti pasaulį“, – Rita Urbonaitė-Krulikovska (RM2), dailės ir technologijų mokytoja.

Kodėl verta?

Programa „Renkuosi mokyti!“, išbandyta Lietuvoje ir besiremianti tarptautine patirtimi, sukūrė unikalų jaunų mokytojų pritraukimo, atrankos ir profesinės pagalbos modelį, kuris yra įgyvendinamas bendradarbiaujant švietimui ir verslui. Programos dalyviai dvejus metus dirba mokyklose, padėdami kiekvienam mokiniui pasiekti kuo geresnių mokymosi rezultatų, gauna tęstinius mokymus ir individualizuotą profesinę pagalbą. Po dvejų metų klasėje „Renkuosi mokyti!“ dalyviai tampa pokyčius švietime ir visuomenėje nešančiais lyderiais. Programa Lietuvoje veikia nuo 2008 metų, ją įgyvendina VšĮ Mokyklų tobulinimo centras.

Daugiau informacijos apie „Renkuosi mokyti!“ – mūsų internetiniame puslapyje.

Aktualios programos naujienos – facebook profilyje.

„Mesk“ mokyklą savaitei!

Jau jubiliejinį, dešimtąjį, kartą iš eilės vyksta projektas „Moksleivi, pabūk studentu!“, kurio metu moksleiviai iš visos Lietuvos turi puikią galimybę pamatyti studijas iš arti: pasirinkti sau pačiam patinkančias studijas iš visų Vytauto Didžiojo universiteto siūlomų studijų programų. Taip pat mokiniai galės įsitikinti aukštojo mokslo kokybe, įsilieti į universiteto veiklą, lankyti paskaitas drauge su studentais bei pasisemti neįkainojamos patirties.

Pagrindinis projekto tikslas – supažindinti 10-12 klasių moksleivius su pasirinktomis studijų programomis, naujais žmonėmis, dėstytojais bei universiteto tvarka. Projekto dalyviai ne tik lankys pasirinktas paskaitas, bet susipažins su įvairių tarnybų darbuotojais, organizacijų vadovais bei jų veiklomis, kitais mokiniais iš įvairių Lietuvos vietų ir Studentų atstovybės nariais. Taip pat moksleiviams bus skirta ekskursija po universiteto erdves ir Kauno miestą bei kitos pramogos. Viso projekto metu su dalyviais draugaus mentoriai, kurie atsakinės į iškilusius klausimus ir padės nepasiklysti universiteto erdvėse.

„Šis projektas buvo labai gera patirtis ir aplink supo vien nuostabūs žmonės. Tikrai verta dalyvauti „Moksleivi, pabūk studentu“ tiems, kurie dar nėra apsisprendę dėl savo ateities ir nežino kur studijuoti. Gaila, kad šiame projekte galima dalyvauti tik vieną kartą“,– prisiminimais dalinasi Alytaus Jotvingių gimnazijos vienuoliktokė Džiuginta Vaščilaitė.

Kuo toliau, tuo labiau šis projektas įgauna vis didesnę svarbą. Tai suteikia galimybę moksleiviams, dalyvavusiems projekte ir stojantiems į Vytauto Didžiojo universitetą, išankstiniu stojimu arba pretenduojant į valstybės nefinansuojamą vietą (vnf) ne per LAMA BPO sistemą gauti papildomai 0,5 balo prie bendro konkursinio balo.

„Moksleivi, pabūk studentu“ projektas vyks  kovo 6 – 10, 20 – 24 ir balandžio 3 – 7 dienomis.

Registracija vyksta iki vasario 18 dienos imtinai!

Dalyvio mokestis už maitinimą – 5€.

Su atrinktaisiais bus susisiekta asmeniškai.

Registracija į projektą:

Edukologijos universitetas ir Vytauto Didžiojo universitetas tikisi susijungti iki metų pabaigos

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) tikisi susijungti iki 2017 metų pabaigos.

Apie tai pranešė ketvirtadienį pas Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį apsilankę abiejų universitetų atstovai. Anot LEU tarybos pirmininko Henriko Juškevičiaus, susijungimo detalės bus aiškios dar iki šių metų stojimo.

„Bus vienas universitetas ir bus aišku, kur stoja ir ką baigs. O kaip kitaip studentus pritrauksi? Jie turi žinoti, kur jie stoja“, – žurnalistams po susitikimo sakė H.Juškevičius.

Jo teigimu, po susijungimo aukštoji mokykla turėtų vadintis Vytauto Didžiojo universitetu, liks viena taryba. Anot jo, Seimo pirmininkas pažadėjo paramą susijungimo kaštams padengti.

„Aš tikiu, kad šiandien galų gale mes susitarėme, kad tiltą reikia statyti ne išilgai upės, o skersai upės (…). Reikalinga buvo politinė valia ir aš labai džiaugiuosi, kad šiandien Seimo pirmininkas labai aiškiai pasakė, kad Seimas palaikys“, – teigė H.Juškevičius.

VDU tarybai pirmininkaujantis kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus savo ruožtu sakė, kad universitetų susijungimas pagerins pedagogų rengimą šalyje.

„Man atrodo, kad mes jau atsilikę esame nuo pedagoginio vystymosi ir pasiekimų, ir specialistų paruošimo, ko gero, per visą dešimtmetį. Šita spraga yra jaučiama ir aš tikiu, kad mes padarysime tikrai didelį žingsnį iš karto, ne po žingsniuką“, – sakė V.Adamkus.

V.Pranckietis teigė, kad universitetai jungimuisi prašo nedidelės finansinės paramos ir Seimas, kaip steigėjas, galėtų juos skirti.

„Mes jiems nepažadėjome nieko, bet sutarėme taip, kad jie padaro tikslų planą, surašo, koks to plano finansinis pagrindimas, ir jeigu sako – 5 mln. ar 10 mln. eurų ir tie dar išdėstyti per keletą metų, tai valstybės požiūriu arba universitetų biudžeto požiūriu tai yra tikrai labai kuklūs pinigai (…). Čia ne (finansinis) skatinimas (jungtis), čia yra tik padėjimas pernešti tuos kaštus universitetams. Jie negali visko patys padengti. Sakykime, jeigu mažėtų žmonių, tai išeitines reikėtų išmokėti, ir jeigu mes, kaip steigėjas, kviečiame universitetus jungtis, tai mes, kaip steigėjas, turime ir padėti išgyventi tą jungimąsi. Šiuo atveju tokios išlaidos. Galbūt dar laboratoriją kokią reikės papildomai įrengti, nes einama prie studijų kokybės“, – aiškino Seimo pirmininkas.

Dabartinis LEU Lietuvos Vyriausybės sprendimu įkurtas 1935 metais, tai buvo pirmoji aukštoji pedagoginė mokykla – dvimetis pedagoginis institutas Klaipėdoje. Jo uždavinys buvo rengti mokytojus reformuotai pradinei mokyklai ir plėtoti pedagoginius mokslus Lietuvoje. 1939 metų kovą, Vokietijai užgrobus Klaipėdos kraštą, institutas evakuotas į Panevėžį, o tų pačių metų rudenį, Lietuvai atgavus Vilnių, perkeltas į sostinę ir pavadintas Vilniaus pedagoginiu institutu, 1992 metais jam suteiktas universiteto statusas. 2011 metais jo pavadinimas pakeistas į Lietuvos edukologijos universitetą.

VDU įsteigtas 1922 metais Kaune, tuomet ši aukštoji mokykla vadinosi Lietuvos universitetu, 1930 metais jam suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. 1950 metais universitetas sovietų valdžios uždarytas, o 1989 metais bendromis Lietuvos ir išeivijos lietuvių mokslininkų pastangomis atkurtas.

Šaltinis: http://www.bns.lt

Išrinktas naujasis VDU SA Studentų parlamentas!

Baigėsi rinkimai į aukščiausią Vytauto Didžiojo universiteto Studentų atstovybės valdymo organą – Studentų parlamentą. Sveikiname kandidatus, patekusius į Studentų parlamentą, nuo savo fakulteto:

SMF:

  1. Solveiga Skaisgirytė
  2. Greta Šmaižytė
  3. Martynas Vitkus
  4. Rokas Malinauskas
  5. Eigirdas Sarkanas

EVF:

  1. Lukas Dzedulionis
  2. Vilius Mėlinauskas
  3. Edgaras Gulbinas
  4. Gabrielė Olšauskaitė

MA:

  1. Klaudijus Zajančkauskas

PMDF:

  1. Laura Dragūnaitė
  2. Džiuljeta Griškutė
  3. Vaida Eirošiūtė
  4. Karolina Vitkutė
  5. Justė Elzbergaitė
  6. Živilė Masytė
  7. Lukas Gedvila

GMF:

  1. Vytautas Kučinskas
  2. Dovydas Beržinis
  3. Paulius Vaitiekus
  4. Dominyka Kurklietytė
  5. Vygailė Pundzaitė

IF:

  1. Emilija Beleckaitė

TF:

  1. Tautvydas Liudžius
  2. Mindaugas Rumšas

MF:

  1. Laurynas Nikelis
  2. Greta Kuliešiūtė
  3. Rūta Šerpytytė
  4. Gintarė Liubinaitė
  5. Erikas Stumbras

KTF:

  1. Ąžuolas Mocevičius

HMF:

  1. Gerda Macijauskaitė
  2. Airina Venskutė
  3. Mantas Pėstininkas
  4. Žygimantas Mituzas
  5. Arnoldas Borovskis

Primename, kad Studentų parlamentas (anksčiau vadinosi Fakultetų atstovų susirinkimas) – yra aukščiausias VDU SA valdymo organas. Studentų parlamento nariai tvirtina VDU SA Prezidento metinę veiklos bei finansinę ataskaitas, keičia įstatus, priima rezoliucijas, o svarbiausia – renka atstovybės Prezidentą, Viceprezidentą bei VDU SA Valdybą. Jame sprendžiami visi svarbiausi su universitetu ir studentų reikalais susiję klausimai

Galimybė tapti studentu besimokant mokykloje – įmanoma

Lapkričio 25 dieną su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU) atsisveikino moksleiviai, dalyvavę VDU Studentų atstovybės organizuotame projekte „Moksleivi, pabūk studentu!“. Šiais metais projektas vyko tris savaites – spalio ir lapkričio mėnesiais. Projekto metu moksleiviai turėjo galimybę pamatyti studijas iš arti, suprasti, ką nori studijuoti ateityje ir kokios srities specialistais norėtų tapti. Taip pat jiems buvo sutekta galimybė įsitikinti aukštojo mokslo kokybe, lankyti paskaitas kartu su studentais bei susipažinti su universiteto erdvėmis. Projekto pagrindinis tikslas – supažindinti 10-12 klasių moksleivius su pasirinktomis studijų programomis, naujais žmonėmis, dėstytojais bei universiteto tvarka.

Moksleiviai iš visos Lietuvos galėjo rinktis bet kurią studijų programą vykdomą universitete. Dėstytojai su moksleiviais elgėsi kaip su studentais ir paskaitų metu moksleiviai buvo aktyviai įtraukiami į veiklas. Studentų reikalų departamento direktorius Mantas Simanavičius projekto dalyviams papasakojo apie VDU, stojimų sistemą, studijų programas bei bendrabučius. Tačiau moksleiviai ne tik susipažino su universiteto idėja, tikslais bei erdvėmis, bet taip pat turėjo galimybę dalyvauti įvairiose vakarinėse veiklose.

„Kaip ir kiekvienais metais, moksleiviai stebina savo noru ir užsidegimu kuo daugiau pamatyti, kuo daugiau sužinoti apie universitetą, studijų programas. Galiu teigti, kad produktyvumo visiems projekto metu tikrai netrūko ir visi aktyviai dalyvavo veiklose“, – pasakoja šių metų projekto organizatorė Vygailė Pundzaitė.

Šis projektas atsižvelgia į šiandieninio moksleivio pasirinkimo klausimą – projektu siekiama padėti apsispręsti kokios srities specialistu jaunuolis nori tapti ateityje. Taip pat padedama susipažinti LAMA BPO bei universiteto stojimo tvarkomis. Dalyvavę projekte moksleiviai turi galimybę stojant į Vytauto Didžiojo universitetą, išankstiniu stojimu arba pretenduojant į valstybės nefinansuojamą vietą (vnf) ne per LAMA BPO sistemą gauti papildomai 0,5 balo prie bendro konkursinio balo.

Nenutyla kalbos apie aukštųjų mokyklų konsolidaciją: diskutuoja Kauno aukštųjų mokyklų vadovai

Lapkričio 17 dieną studentų organizuojamos konferencijos „Apšvietimas“ metu Kaune susitiko trijų aukštųjų mokyklų vadovai: Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius Juozas Augutis, Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas bei Kauno kolegijos direktorius dr. Mindaugas Misiūnas. Vadovų aistras malšino diskusijos moderatorius Lietuvos studentų sąjungos viceprezidentas Andrius Zalitis.

Diskusijos metu buvo kalbama apie aukštųjų mokyklų jungimąsi, šio proceso grėsmes, galimybes bei iššūkius. Taip pat buvo diskutuojama apie aukštojo mokslo kokybę ir platų išsilavinimą turinčių studentų poreikį darbo rinkoje. Dėl šios priežasties buvo kalbama apie jungtines studijų programas bei sritis, kurios iš pažiūros gali atrodyti visiškai nesuderinamos tarpusavyje, pavyzdžiui, sveikata ir informacinės technologijos ar aplinkotyra ir ekonomika. Visų diskusijoje dalyvavusių aukštųjų mokyklų vadovai vieningai pritarė, kad konsolidacijos procesas yra būtinas.

Kalbant apie aukštųjų mokyklų jungimąsi dažniausiai yra minimi būtent universitetai, o kolegijos dažnai yra pamirštamos ir į šias diskusijas neįtraukiamos. Dėl šios priežasties buvo labai įdomu išgirsti ir kolegijos direktoriaus nuomonę, apie šį procesą. Jis taip pat pritarė, kad jungimasis yra būtinas, tačiau jis šį procesą įvardijo ne kaip patį jungimąsi, o aukštųjų mokyklų susivienijimą, kuris turėtų būtų grįstas tarpusavio supratingumu, paliekant užnugaryje asmenines atskirų aukštųjų mokyklų ambicijas. Tokiu būdu siekiant įgyvendinti bendrą Lietuvos aukštojo mokslo viziją.

„Aukštųjų mokyklų jungimasis – ko gero neišvengiamas procesas ateityje. Džiaugiamės, kad mūsų konferencijos metu buvo diskutuojama šia tema, kadangi renginio idėja ir buvo sudominti studentus juos pačius tiesiogiai liečiančiomis temomis, tokiomis, kaip akademinio nesąžiningumo problema, švietimas ir jo niuansai mūsų valstybėje. Norime keisti kultūrą ir garsiai pasakoti ne sėkmės istorijas, o studentams aktualius dalykus, kurie dažnai iš pirmo žvilgsnio atrodo neįdomūs.“ – teigia viena iš renginio sumanytojų VDU Studentų atstovybės Akademinių reikalų komiteto koordinatorė Greta Šmaižytė.

„Apšvietimas 2016“ prasidėjo nacionaliniu akademinių žinių patikrinimu, kur geriausiai pasirodė ISM Verslo ir ekonomikos aukštosios mokyklos studentas. Konferencijoje taip pat pranešimus apie  kūrybiškumą, grupinį darbą bei laiko planavimą pristatinėjo žymūs Lietuvos visuomenės veikėjai tokie, kaip Artūras Bulota, Tomas Nemura ir Liudas Švipas.

Apskritojo stalo diskusija: Vytauto Didžiojo universitetas Kauno regione

Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus prof. J. Augučio vardu, maloniai kviečiame Jus sudalyvauti 2016 lapkričio 24 d. 16 val. VDU Mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28, II a.) organizuojamame apskritojo stalo diskusijoje – seminare tema: „Vytauto Didžiojo universitetas Kauno regione“.

Apskritojo stalo diskusijos – seminaro „Vytauto Didžiojo universitetas Kauno regione“ tikslas – apžvelgti universiteto, jo bendruomenės bei Kauno miesto ir rajono savivaldybių, juose veikiančių suinteresuotų grupių vykdytas, vykdomas bei ketinamas vykdyti veiklas, iniciatyvas, kurios tarpusavyje reflektuotų siekiant realaus regioninio poveikio.

VDU yra labai svarbi regiono institucija, kuri daro didžiulę įtaką regiono augimui ir plėtrai, (…) tačiau universiteto poveikis yra daug didesnis, nei jis pats nurodo prisistatydamas poveikio regionui ir šaliai srities plėtroje – VDU nesugeba tinkamai savęs pristatyti ir nepakankamai įvertina savo svarbą. Ištrauka iš 2014 m. atlikto Studijų kokybės vertinimo centro išvadų apie tarptautinį Vytauto Didžiojo universiteto institucinį vertinimą „Regiono ir visos šalies poveikio šalies raidai“ srities.

Darbotvarkė:

16:00 – 16:10 val. Sveikinimo žodis. „Vytauto Didžiojo universitetas Kaune“, VDU rektorius prof. J. Augutis

16:10 – 16:25 val. Įvadinis pranešimas: „Universiteto įtaka miestui ir regionui: retrospektyvus žvilgsnis“, VDU Kauno istorijos centro vadovas prof. J. Vaičenonis

16:25 – 17:50 val. Diskusija su dalyviais tema: „Vytauto Didžiojo universiteto bei suinteresuotų asmenų iniciatyvų, veiklos ir bendradarbiavimo sinergija Kauno regione“

17:50 – 18:00 val. Apskritojo stalo diskusijos – seminaro „Vytauto Didžiojo universitetas Kauno regione“ uždarymas ir rezultatų apibendrinimas

Diskusijoje dalyvauja:

VDU rektorius prof. J. Augutis

VDU Kauno istorijos centro vadovas prof. J. Vaičenonis

VDU viešosios politikos ekspertas, VDU Socialinių mokslų fakulteto dekanas prof. A. Krupavičius VDU Studentų atstovybės prezidentas E. Sarkanas

Kauno miesto savivaldybės atstovas (kviečiamas Kauno m. sav. mero pavaduotojas S. Kairys) Kauno rajono savivaldybės atstovas (kviečiamas Kauno r. sav. mero pavaduotojas K. Povilaitis)

Apskritojo stalo diskusiją – seminarą moderuoja VDU Studentų reikalų departamento direktorius Mantas Simanavičius

Lietuvos studentija vėl stebina savo sąmoningumu

Neseniai praėjusi rinkimų banga ir juose dalyvavusio Lietuvos jaunimo aktyvumas parodė itin didelį studentų įsitraukimą į aktualius valstybei klausimus. Regis, studentijos pilietiškumas ir sąmoningumas rinkimais nesibaigė. Lapkričio 8 dieną  Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų savivaldos pakvietė studentus savanoriškai pasitikrinti savo žinias akademiniame išbandyme „Apšvietimas 2016“. Žinių patikrinime panoro sudalyvauti beveik 300 studentų. Klausimai buvo susiję su Bolonijos proceso dokumentais, Mokslo ir studijų, Švietimo, savanorystės įstatymais bei studentišku judėjimu.

Antrasis egzamino etapas vyks lapkričio 17 dieną, Tarptautinės studentų dienos metu, Vytauto Didžiojo universitete. Šis projektas neapsiriboja vien akademiniu išbandymu. Projekto organizatoriai kviečia lapkričio 17 d. sudalyvauti akademiškumo konferencijoje, kurioje apie tokias akademiško nesąžiningumo priežastis, kaip prokrastinacija bei kūrybiškumo stoka, dalinsis tokie žinomi žmonės, kaip Tomas Nemura, Artūras Bulota. Taip pat konferencijoje bus galima įsitraukti į aktualią diskusiją apie aukštųjų mokyklų jungimosi grėsmes, galimybes bei iššūkius. Diskusijoje dalyvaus Vytauto Didžiojo universiteto rektorius J. Augutis, Kauno technologijos universiteto rektorius P. Baršauskas ir Kauno kolegijos direktorius M. Misiūnas, o ją moderuos Lietuvos Studentų sąjungos viceprezidentas A. Zalitis.

„Įgyvendindami projektą „Apšvietimas 2016“, kuris originalioje paraiškoje vadinosi „Akademiška studentija“, siekiame ugdyti Lietuvos studentų akademiškumo suvokimą, atsakingumo jausmą rašant įvairius atsiskaitymus bei egzaminus. Taip pat norėjome į akademiško nesąžiningumo problemą pažvelgti iš kitokios perspektyvos, todėl konferencijos metu studentai galės išgirsti bei išmokti efektyvių mokymosi bei laiko planavimo metodų. Džiaugiamės kad prie iniciatorės Vytauto Didžiojo universiteto Studentų atstovybės noriai prisijungė ir kitos aukštųjų mokyklų savivaldos, o globoti projektą sutiko ir pats Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus. Trys šimtai studentų dar palyginus nedidelis skaičius, bet tikime, kad jis augs, ir akademiškumas ilgainiui taps madinga ir aktualia sąvoka kiekvieno studento lūpose“,apie projektą pasakoja vienas iš jo sumanytojų Arnoldas Borovskis.

Lapkričio 17 d. sužinosime, kuris Lietuvos studentas pasirodys geriausiai akademiškumo srityje. Nugalėtojas bus apdovanotas planšetiniu kompiuteriu.